Įžeminimas – kodėl jis būtinas?

Elektros instaliacijos saugumas prasideda ne nuo matomų elementų, tokių kaip jungikliai ar kištukiniai lizdai, o nuo tinkamai suprojektuotų apsaugos sprendimų. Vienas svarbiausių jų – įžeminimas. Nors ši sistema kasdien lieka nepastebima, būtent ji gali apsaugoti žmones nuo elektros smūgio, o elektros įrangą – nuo gedimų.

Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra įžeminimas, kaip jis veikia, kodėl jis būtinas kiekviename pastate ir kokių klaidų reikėtų vengti.

Kas yra įžeminimas?

Tai elektros instaliacijos apsaugos sistema, kurios tikslas – pavojingą elektros srovę saugiai nukreipti į žemę. Tokiu būdu sumažinama rizika žmogui patirti elektros smūgį bei apsaugoma elektros įranga nuo pažeidimų.

Įžeminimo sistemą sudaro:

• įžeminimo elektrodai;
• įžeminimo laidininkai;
• pagrindinė įžeminimo magistralė;
• apsauginiai PE laidai.

Visi šie elementai veikia kaip viena sistema, užtikrinanti saugų elektros instaliacijos darbą.

Kodėl įžeminimas toks svarbus?

Tinkamai įrengtas įžeminimo procesas atlieka kelias itin svarbias funkcijas:

Apsaugo nuo elektros smūgio

Sugedus elektros prietaisui, jo metalinis korpusas gali tapti pavojingas. Jei nėra įžeminimo, prisilietęs žmogus gali gauti stiprų elektros smūgį. Esant įžeminimui, gedimo srovė nukreipiama į žemę, todėl apsaugos įrenginiai greitai atjungia elektros tiekimą.

Apsaugo elektros įrangą

Viršįtampiai, gedimai ar izoliacijos pažeidimai gali sugadinti:

• buitinę techniką;
• kompiuterius;
• šildymo sistemas;
• signalizaciją;
• išmaniuosius namų įrenginius.

Tinkamai įrengtas įžeminimas padeda sumažinti tokių pažeidimų tikimybę.

Padidina visos elektros sistemos patikimumą

Be įžeminimo dauguma šiuolaikinių apsaugos priemonių neveiktų taip, kaip numatyta. Pavyzdžiui:

• RCD relės;
• automatiniai jungikliai;
• viršįtampių apsaugos.

Jos efektyviausiai veikia tik tada, kai visa sistema tinkamai įžeminta.

Kaip veikia įžeminimas?

Normaliomis sąlygomis elektros srovė teka laidais į prietaisus ir grįžta atgal. Gedimo metu situacija pasikeičia:

• pažeidžiama izoliacija;
• įtampa patenka ant metalinio korpuso;
• srovė per įžeminimą nuteka į gruntą;
• apsaugos įrenginiai iš karto išjungia grandinę.

Visa tai vyksta per labai trumpą laiką, todėl žmogus dažniausiai net nespėja paliesti pavojingo paviršiaus.

Kur naudojamas įžeminimas?

Tinkamas įžeminimas reikalingas praktiškai visuose pastatuose:

• individualiuose namuose;
• butuose;
• biuruose;
• gamybinėse patalpose;
• sandėliuose;
• komerciniuose objektuose.

Jis taip pat būtinas prijungiant:

• elektros skydus;
• vandens šildytuvus;
• šilumos siurblius;
• elektromobilių įkrovimo stoteles;
• saulės elektrines.

Kas nutinka, jei įžeminimo nėra?

Netinkamai įrengtas arba visai neįrengtas įžeminimas gali sukelti rimtų pasekmių:

• padidėja elektros smūgio rizika;
• dažniau sugenda elektros prietaisai;
• neveikia apsauginiai įrenginiai;
• kyla didesnė gaisro tikimybė;
• elektros sistema tampa mažiau patikima.

Ypač pavojinga situacija senesniuose pastatuose, kuriuose elektros instaliacija nebuvo pritaikyta dabartiniams saugumo reikalavimams.

Ar reikalingas įžeminimo procesas senos statybos namuose?

Taip. Daugelis senesnių pastatų buvo statomi naudojant sistemas, kurios neatitinka dabartinių standartų.

Atliekant elektros instaliacijos renovaciją rekomenduojama:

• įrengti naują įžeminimo kontūrą;
• pakeisti senus laidus;
• sumontuoti RCD relę;
• atnaujinti elektros skydą.

Tai ženkliai padidina tiek žmonių, tiek elektros įrangos saugumą.

Dažniausios įžeminimo klaidos

Nors atrodo, kad įžeminimas yra paprastas sprendimas, praktikoje pasitaiko nemažai klaidų.

Dažniausios iš jų:

• nepakankamas įžeminimo elektrodo gylis;
• netinkamos jungtys;
• naudojami netinkamo skerspjūvio laidininkai;
• korozijos pažeisti sujungimai;
• nepatikrinta įžeminimo varža.

Net ir nedidelės klaidos gali sumažinti visos apsaugos sistemos efektyvumą.

Kaip patikrinti, ar įžeminimas veikia?

Vizualios apžiūros dažniausiai nepakanka.

Tinkamas įžeminimas tikrinamas specialiais matavimo prietaisais, kurie nustato įžeminimo varžą ir įvertina, ar sistema atitinka galiojančius reikalavimus. Tokius matavimus rekomenduojama atlikti:

• įrengus naują elektros instaliaciją;
• po rekonstrukcijos;
• periodiškai eksploatuojamuose objektuose;
• pastebėjus elektros sistemos gedimus.

Kaip pasirinkti įžeminimo sistemą?

Projektuojant elektros instaliaciją svarbu įvertinti:

• pastato paskirtį;
• elektros tinklo tipą;
• grunto savybes;
• numatomą elektros apkrovą;
• naudojamus apsauginius įrenginius.

Tik tinkamai parinktas ir profesionaliai įrengtas įžeminimas užtikrins ilgalaikį bei saugų sistemos veikimą.

Įžeminimas yra viena svarbiausių elektros instaliacijos apsaugos sistemų. Jis padeda apsaugoti žmones nuo elektros smūgio, sumažina elektros įrangos gedimų riziką ir leidžia tinkamai veikti apsauginiams įrenginiams.

Jeigu planuojate naują elektros instaliaciją arba atnaujinate seną, verta pasirūpinti, kad įžeminimo sistema būtų įrengta pagal galiojančius reikalavimus ir patikrinta specialistų.

Domitės elektros instaliacijos sprendimais ar planuojate elektros darbus? Prisijunkite prie mūsų bendruomenės Facebook platformoje ir pirmieji sužinokite apie naujienas, produktus bei naudingus patarimus.