
Viršįtampis – kas tai ir kuo jis pavojingas?
Elektros energija yra neatsiejama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Kasdien naudojame dešimtis elektros prietaisų – nuo šaldytuvo ir televizoriaus iki kompiuterių, šilumos siurblių bei išmaniųjų namų sistemų. Tačiau ne visi susimąsto, kad šią įrangą gali pažeisti net ir labai trumpai trunkantis elektros tinklo sutrikimas. Vienas dažniausių tokių pavojų – viršįtampis.
Nors dažnai manoma, kad viršįtampis atsiranda tik žaibo metu, iš tiesų jį gali sukelti ir daugelis kitų veiksnių. Pasekmės gali būti įvairios – nuo sutrikusio prietaisų veikimo iki brangiai kainuojančių gedimų ar net gaisro pavojaus.
Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra viršįtampis, kodėl jis atsiranda, kuo jis pavojingas ir kaip galima apsaugoti elektros instaliaciją bei buitinę techniką.
Kas yra viršįtampis?
Viršįtampis – tai trumpalaikis elektros tinklo įtampos padidėjimas, viršijantis įprastą elektros sistemos įtampą. Lietuvoje buitinio elektros tinklo įtampa yra apie 230 V, tačiau tam tikromis aplinkybėmis ji gali akimirksniu pakilti iki gerokai didesnių reikšmių. Nors toks įtampos šuolis dažniausiai trunka vos mikrosekundes ar milisekundes, to visiškai pakanka jautriems elektronikos komponentams pažeisti. Dažniausiai viršįtampis nepastebimas plika akimi – žmogus gali net nesuprasti, kad elektros tinkle įvyko sutrikimas, kol nepradeda gesti įranga.
Kas sukelia viršįtampį?
Viršįtampio atsiradimo priežasčių gali būti įvairių. Vienos jų susijusios su gamtos reiškiniais, kitos – su pačios elektros sistemos darbu.
Dažniausios priežastys:
- žaibo išlydžiai;
- elektros tinklo gedimai;
- elektros tiekimo atnaujinimas po dingimo;
- transformatorių perjungimai;
- didelės galios elektros variklių įjungimas;
- pramoninių įrenginių veikimas;
- elektros instaliacijos gedimai pastato viduje.
Net jei žaibas netrenkia tiesiai į pastatą, netoliese įvykęs išlydis gali sukelti pakankamai stiprų viršįtampį, kuris pasiekia elektros tinklą ir prijungtus prietaisus.
Kuo viršįtampis pavojingas?
Didžiausia problema ta, kad viršįtampis gali pažeisti tiek pačią elektros instaliaciją, tiek prie jos prijungtą įrangą. Dažniausiai nukenčia:
- kompiuteriai;
- televizoriai;
- interneto maršrutizatoriai;
- signalizacijos sistemos;
- vaizdo stebėjimo įranga;
- šilumos siurbliai;
- šildymo katilai;
- buitinė technika;
- išmanieji namų valdikliai.
Kai kuriais atvejais įrenginys sugenda iš karto, tačiau neretai pažeidžiami tik elektronikos komponentai. Tokie gedimai gali išryškėti tik po kelių savaičių ar net mėnesių. Be finansinių nuostolių, stiprus viršįtampis gali pažeisti elektros instaliaciją ir padidinti gaisro riziką.
Ar visi viršįtampiai vienodi?
Ne. Specialistai išskiria kelis pagrindinius viršįtampių tipus. Vieni atsiranda dėl atmosferinių reiškinių – dažniausiai žaibo išlydžių. Kiti susidaro elektros tinkle dėl įvairių techninių procesų, pavyzdžiui, įjungiant ar išjungiant didelės galios įrangą. Nors jų kilmė skiriasi, abiem atvejais pasekmės gali būti labai panašios – sugadinta elektronika, neveikiantys elektros prietaisai ar pažeista elektros instaliacija.
Ar viršįtampis pavojingas tik individualiems namams?
Dažnai manoma, kad ši problema aktuali tik nuosaviems namams, tačiau tai nėra tiesa. Viršįtampis gali paveikti:
- individualius namus;
- daugiabučius;
- biurus;
- komercines patalpas;
- sandėlius;
- gamybinius pastatus.
Šiuolaikiniuose daugiabučiuose taip pat naudojama daug jautrios elektronikos, todėl apsauga nuo įtampos šuolių tampa vis aktualesnė.

Sorry, the comment form is closed at this time.